- proplikis
- 1 próplikis sm. (1) plikos, be sniego žemės lopas pavasarį, propleikė: Gilu sniego, próplikių niekur nėra Pc. Smagu, kai pavasarį pamatydavai sniego próplikį Šd. Palyja šiltas lietus arba papučia šiltas vėjas – ir jau laukuose ir kalvose pasimato proplikiai, slėnys pašiūra vandeniu, grioviai prakiūra M.Katk. Aplink driekėsi pievos su tamsiomis proplikių dėmėmis rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.